"Ledai buvo paskutinis patiekalas. Jis gražiai išdėstė desertą lėkštėje, bet, užuot pagyrusi jį, įsmeigiau savo smilių į ledus. Atsisukau į jį ir, žiūrėdama jam į akis, įsikišau pirštą į burną. Truputį pravėriau lūpas ir stebėjau, kaip jo žvilgsnis seka ledus. Suglaudžiau lūpas aplink pirštą ir ėmiau garsiai čiulpti." Kiekvieną vakarą po darbo Anė grįžta namo į tuščią butą, bet čia ji jaučiasi tik...